- springčiojimas
- spri̇̀ngčiojimas dkt. Pasigir̃do kósčiojimas, spri̇̀ngčiojimas.
.
.
kūkčiojimas — sm. (1) BŽ599 1. → kūkčioti 1: Sulaikomas kūkčiojimas sudrebino visą jos kūną rš. Buvo girdėti garsūs mergaičių kūkčiojimai rš. Daina virto kūkčiojimais ir gailiomis aimanomis rš. 2. NdŽ kaukimas. 3. NdŽ vertimas vemti, blogumas. 4. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language